Koridorius į rūsį.

...

Catherine greitai įlekė į koridoriuką ir išsitraukė peilį iš savo vieno pasijonio sluoksnio. Mergina pradėjo rėkti ir badyti peiliu sieną. Tuo įniršio liejimo momentu, mergina galvojo apie savo dalią ir apie savo šeimą, kurie ją paliko vieną. Badydama sieną, netyčia subadė ir save, bet kadangi buvo apsipratusi su skausmu, ji tiesiog nekreipė į tai dėmėsio. Po valandėlės ji aprimo ir apsiašarojusi suklupo veidu į sieną. Susigūžusi į kamuoliuką ji apkabino savo kelius; peilis iškrito iš rankos, o kraujas nuo jo ir nuo jos kojų bei rankų, pasklido po rūbus ir palei patalpos sieną. Mergina tyliai sudejavo, mat prisiminė tokį dalyką kaip skausmas. Atsiduso ir pasiliko taip tupėti, tarp nuosavo kraujo ir tinko dulkių.

Catherine pakėlė akis į Rose. Išspaudė šypsenėlę ir atsistojusi tarė:
- Taip. Bent jau retai pasitaiko jis... - apsilaižė lūpas. Atsikrenkštusi, paklausė merginos:
- Kažkaip nesu tavęs labai jau mačiusi. Prisistatysi? - prikando lūpą, apsvarstydama, ar jos protas neišėjęs atostogų ir ar ji tikra merginos nepažįsta.